Budelkiemio – Mogiliovo gatvių kiemas

2011-11-07 parašė admin Komentarų nėra »

Jau tikriausiai įprasta dėl ne vietoje pastatytų automobilių pulti kaltinti vairuotojus ir juos bausti. Vairuotojas ne kas kitas pastatė savo automobilį žaidimų aikštelėje, ant šaligatvio, ant žolės… Eidami per mūsų daugiabučių kiemus dažniausiai tokį vaizdą ir matome, taip darydami vairuotojai pažeidžia KET sustojimo ir stovėjimo punktą 155.5. draudžiama sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai). Šiuo atveju kalbama apie budelkiemio – mogiliovo gatvių kiemą. Problemos su automobilių statymu jame labai akivaizdžios.
Vairuotojai, nerasdami kur pastatyti automobilį kieme priversti statyti automobilius kiemo centre esančioje žaidimų aikštelėje ir šalia jos esančiuose šaligatviuose. Žaidimų aikštelėje krepšinio lankas jau daug metų sulaužytas, tad atpažinti, kad čia kažkada buvo krepšinio aikštelė ir šalia stovėjusios supynės vaikams galima tik iš lanko stovo ir sulaužytų sūpynių. Į aikštelę galima patekti tik važiuojant šaligatviu taip sukeliant pavojų pėstiesiems ir gadinant veją. Policininkai kartą per porą mėnesių ant automobilių palieka įspėjimus apie jų neteisėtą elgesį, o ir vaikai žaisdami aikštelėje be krepšinio lanko ir sūpynių, prigrūstoje automobilių neretai apgadina automobilius. Bet vairuotojai neturi kitos išeities kaip tik rizikuoti ir statyti automobilius draudžiamose vietose, nes kitur jo palikti nėra įmanoma.
Šioje problemoje atrodytų kalti tik vairuotojai, bet gyventojai jau daug metų skundžiasi valdžiai ir prašo kiemo centrinę dalį padalyti į dvi dalis – praplėsti automobilių aikštelę vienoje pusėje ir atnaujinti žaidimų aikštelę ją aptveriant tvora ir pastatant naujus krepšinio lankus, sūpynes bei kitus įrengimus. valdžia į tai atsako lėšų trūkumu.
Kad išnyktų ši blogybė daugiabučių gyventojams lieka tik dvi išeitys: surinkti pinigus ir atsinaujinti kiemą patiems (kam gyventojai nepritaria) arba kreiptis į Europos sąjungos struktūrinius fondus parengiant projektą dėl kiemo rekonstrukcijos.

Pagarbiai, SNA9 grupės studentas Dovydas Šimkus.

Kiemas

Geležinkelio keliamas triukšmas

2011-11-07 parašė admin Komentarų nėra »

Radviliškio miestas- tai vienas pagrindinių geležinkelio centrų, kuriame yra vienas didžiausių geležinkelio bėgių mazgas. Taigi nenuostabu, jog šio miesto gyventojai susiduria su itin dideliu keleivinių bei krovininių traukinių keliamu triukšmu. Tačiau didžiausia problema iškyla šalia geležinkelio bėgių esnatiems gyvenamųjų namų savininkams. Atkarpa tarp bėgių ir gyvenamo namo kai kur siekia vos 10 metrų, taigi akivaizdu, jog tokių namų gyventojams pravažiuojantys traukiniai suteikia itin didelį diskomfortą, kadangi tai trikdo ne tik miego kokybę, bet trukdo poilsiui, bei trikdo tam tikru aspektu gyventojų sveikatą. Žinoma, jau nebekalbama apie traukinių keliamą taršą ar pavojų sveikatai, kadangi itin dažnas reiškinys- nelaimingi atsitikimai, kurių metu žalojami žmonės. Svarbiausia, tai, jog daugelyje miestų, ne išimtis ir pačiame Radviliškyje, ties plentu yra statomos tam tikros priemonės, kad sumažinti keliamą automobilių triukšmą. Tačiau tokių priemonių atsakingos institucijos nesiima, kad apsaugotų gyventojus, esančius šalia geležinkelio bėgių. Taigi galima teigti, jog yra pažeidžiamas LR triukšmo valdymo įstatymas, kuris numato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos tvarką. Šio įstaymo antrojo skirsnio, trečiasis staripsnis numato pagrindines triukšmo valdymo priemones, kurias galima įvardinti kaip:
• techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje);
• garso perdavimo mažinimas;
Tačiau, gyventojų nusivylimui, valdžia vis dar nesiima jokių priemonių gyvenimo kokybės gerinimui. Sprendimo būdai:
• Naujų geležinkelio linijų tiesimas. Žinomašis būdas reikalautų itin didelių lėšų.
• Tačiau kaip vieną geriausių šios problemos sprendimo būdų galima įvardinti izoliacinių garso atitvarų statymas tarp geležinkelio bėgių bei gyvenamųjų namų.

Geležinkelio bėgiai

Geležinkelio bėgiai

Geležinkelio bėgiai

Geležinkelio bėgiai

Nenaudojami automobiliai Klaipėdos daugiabučių kiemuose

2011-11-07 parašė admin Komentarų nėra »

Turbūt retas daugiabučio namo gyventojas turintis automobilį nesusidūrė su problema kur pastatyti savo mašiną grįžus į savo kiemą. Automobilių kamščiai kiemuose kelia nemenką pykti kiekvienam iš mūsų, tačiau ši problema daugelio negrinėta, daug apie ją rašyta, diskutuota, bet taip ir neprieita vieningos nuomonės kokiu būdu ją spręsti…. Nors mašinų grūstys kiemuose viena opiausių problemų, tačiau šiuo konkrečiu atveju viešąją blogybę norėtųsi įžvelgti tuose automobiliuose, kurie gyventojų seniai nebenaudojami yra paliekami daugiabučių kiemuose ar iš jų padaromi sandėliukai daiktams susidėti. Fotografijoje parodytas automobilis tėra tik vienas iš pavyzdžių kokių griuvenų galima rasti Klaipėdos kiemuose. Tokiu būdu teršiamas ne tik miesto vaizdas ir aplinka, bet ir sukeliamos kur kas rimtesnės problemos: laisvos vietos užėmimas gyventojui, kuris iš tikro neturi kur pastatyti savo transporto priemonės, apleistas transporto priemones mėgsta vaikai, kuriems žaidimai su išdaužytais stiklais ar ratų neturinčiais automobiliais gali baigtis sužeidimais, be to dėka tokių „laužų“ kur kas sunkiau į kiemus įvažiuoti komunalines paslaugas atliekančių įmonių specialiajam transportui ir pan…
Administracinių teisės pažeidimų kodekse 51 str. sakoma, jog „neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymas bendro naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno raštiško perspėjimo nesiėmusiems priemonių ja pasirūpinti, užtraukia baudą transporto priemonės savininkui nuo 250 iki 500 Lt. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą transporto priemonės savininkui nuo500 iki 1000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo“.
Skaitant šiai problemai skirtus straipsnius spaudoje matyti, jog Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos poskyris ragina miestiečius pranešti apie nenaudojamus automobilius policijai, tačiau policija ne visuomet yra pajėgi šias problemas spręsti dėl tokių priežasčių kaip: sunku surasti nenaudojamo automobilio savininką, kurių dėl emigracijos išvis nėra Lietuvoje, nėra ekologinės policijos…. Kuriozinė situacija yra tai, jog nufotografuotas automobilis randasi vos per kelią nuo Policijos komisariato ir stovi ten jis apie porą metų, o gal net daugiau… tačiau jis tėra pavyzdys, kokių griuvenų galima rasti Klaipėdos kiemuose.
Sprendimų kaip spręsti minėtą problemą iš ties galima rasti, be jau minėtų pranešimų policijai galima būtų tiekiant išsamesnę informaciją gyventojams apie nenaudojamų automobilių utilizavimo tvarką, besiruošiantiems išvykti iš šalies pravartu suteikti informacijos apie minėtų automobilių išregistravimą bei išvežimą, taipogi svarbu Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui sudaryti darbo grupę, kurios funkcijos būtų skirtos minėtai problemai spręsti.

Nenaudojamas Renault Espace

Nenaudojamas Renault Espace

Nenaudojamas Renault Espace

Vairuotojai savo transporto priemones įžūliai stato ant vejos vidury kiemo

2011-11-07 parašė admin 1 komentaras »

Plungėje vis daugėja vairuotojų, kurie savo mašinas palieka ant vejos, šaligatvio, dviračio tako ar tiesiog vidury kiemo. Tokiu atveju jie pažeidžia 124(1) straipsnio administracinės teisės kodeksą, kuriame rašoma: „Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.“. Šiuo metu bauda jau yra padidinta ir pažeidėjai baudžiami nuo 100lt iki 300lt bauda.
Kai kuriems pažeidėjams nieko nereiškia net kelios iš eilės gautos baudos už tą patį pažeidimą. Jie toliau stato savo mašinas taip pat, nors kieme vietos pakankamai. Ir neaišku kodėl jie šitaip elgiasi. Reikėtų policijos pareigūnams daugiau atkreipti dėmesį į tokius nusižengimus, nes tokiu pažeidėjų yra begalė. Anksčiau, tokiems pažeidėjams užblokuodavo ratą ir jie negalėdavo su savo mašina važiuoti tol,kol nepaskambindavo policijai, kad policijos pareigūnai atvažiuotų ir nuimtų blokatorių, dabar policijos pareigūnai nebenaudoja blokatorių, o paprasčiausiai nufotografuoja mašiną, susiranda transporto priemonės savininką ir išrašo baudą. Taip yra sutaupomas ne tik pažeidėjų laikas, bet ir pačių policijos pareigūnų. Taigi jie galėtų dažniau fotografuoti tokius pažeidėjus ir juos bausti.

Peugeot pastatytas ant vejos

Renault Espace pastatytas ant vejos

Klaipėdoje Taikos prospekto gatvėje dviračių eismas kertasi su pėsčiųjų eismu

2011-11-07 parašė admin Komentarų nėra »

Gyvenantiems Klaipėdoje ne paslaptis dviratininkų ir pėsčiųjų nesutarimai ir įvairios tarp jų verdančios kovos, kurios ypač suaktyvėja prasidėjus šiltajam metų laikotarpiui. Dviratininkams po žiemos sezono išriedėjus į gatves tenka vis iš naujo “išsikovoti“ savo vietą gatvėse, kariaujant tiek su automobiliais, tiek su pėsčiaisiais. Važiuojantys dviračiais pyksta ant pėsčiųjų, jog jie nuolat įžengia į dviračio tako teritoriją, o pėstieji grumoja kumsčiais dviratininkams, jog jie su savo dviratėmis priemonėmis kelia pavojų ir nuolat signalizuoja skambučiais pėstiesiems, kad jie pasitrauktų iš kelio.
Tačiau, ką daryti, jeigu pėstieji vienoje ar kitoje Klaipėdos miesto vietoje yra priverčiami nuolat trukdyti dviratininkų eismą? Kaip antai, netoli Taikos prospekto ir Sausio 15 – osios gatvių sankryžos, šalia esančios autobusų stotelės yra įrengtas ir specialiais ženklais pažymėtas dviračių takas. Tako kitoje pusėje stovi spaudos kioskelis ir keletas suolelių. Iš užfiksuotų nuotraukų matyti, kaip prie spaudos kioskelio nuolat buriuojasi žmonės, kurie norėdami kanors įsigyti yra priversti nusižengti vienai iš kelių eismo taisyklių: „pėstiesiems draudžiama eiti dviračių takais“ (KET / VI. Pėsčiųjų pareigos, 55.5 punktas). Be spaudos kioskelio šalia stovi suoleliai, ant kurių žmonės taip pat nevengia pasėdėti ir “leisti laiką“ ant dviračių tako.
Taigi iš vienos pusės akivaizdžiai matosi, jog pėstieji, šiuo atveju, savo ar ne savo noru yra pastūmėti pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti pavojų tiek sau, tiek dviratininkams, kurie, norėdami išvengti susidūrimo ar kitokio nelaimingo atsitikimo, yra priverčiami išvažiuoti toje vietoje iš dviračių tako ir dalį kelio atkarpos važiuoti pėsčiųjų taku. Atkreipiamas dėmesys, jog, šiuo atveju, tampa aktuali dar viena kelių eismo taisyklė, kuri sako, jog „dviračių vairuotojai privalo nesukelti pavojaus pėstiesiems“ (KET / VIII, Papildomi reikalavimai dviračių vairuotojams, 69 punktas). Staigus dviratininkų išvažiavimas iš dviračių tako tikrai nepadaro eismo saugesniu, juolab, kad aptariamoje vietoje, ant suolelių mėgsta pasėdėti ir senyvo amžiaus žmonės, ir padauginę alkoholio dėdės, ir mamos su mažais judriais vaikais, kuriems ypač kyla pavojus pasipainioti dviratininkams ir sukelti eismo įvykį.
Išspręsti šią problemą padėtų spaudos kioskelio perkėlimas į kitą vietą, tačiau pageidautina, kad taip pat į netoliese esančią. Tai viena iš artimiausių vietų, kur žmonės gali įsigyti bilietėlių keliaujantiems autobusu. Ir beabejo, suolelių pašalinimas, kuris daugiau atneštų “žalos“ tik abejotinos būsenos bei išvaizdos piliečiams, kurie dažniau nei kiti mėgsta pasėdėti ar pasnausti ant pastatytų ne itin tinkamoje vietoje suolelių.

Dviratis

Takas

Žmonės

Nesaugi perėja Klaipėdoje Taikos prospekte ties Jūrų technikos fakultetu bei Klaipėdos valstybine kolegija

2011-09-22 parašė admin Komentarų nėra »

Spaudoje ar Internete apstu straipsnių, kuriuose rašoma apie tai, jog pėsčiųjų perėjose piestiesiems nesaugu, transporto priemonės nesiteikia praleisti einančių per gatves pėsčiųjų, ar įvykusias nelaimes pėsčiųjų perėjose. Įdomiausia, kad rašomi straipsniai, vykdomi kelių policijos tikrinimai veiksmingi tik kol vykdomi minėtieji tikrinimai ar tik kol perskaitomas straipsnis…taigi tokias situacijas galima įvardinti viešosiomis problemomis. Ypač susidomėjimą kelia transporto „viešosios blogybės“ t.y. nepastebėjimas pėsčiųjų ar tyčinis jų nepraleidimas pėsčiųjų perėjose.
Jau kuris laikas tenka ne tik stebėti, bet ir eiti per perėją, esančią Klaipėdoje Taikos prospekte ties Jūrų technikos fakultetu, išties teko papulti į nepraleidžiančio pėsčiojo transporto srautus šioje perėjoje, taip pat teko nemažai matyti ir stebėti einančius pėsčiuosius bei juos „sugebančius“ praleisti automobilius ar viešąjį transportą. Neretai tenka stebėti, jog pėstieji, vietoj to, kad ramiai pereitų gatvę yra priversti bėgti, kad nepakliūtų mašinoms po ratais
Kelių eismo taisyklių skirsnyje, kuriame nurodomos vairuotojų pareigos pėstiesiems, sakoma, jog „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“ (KET, „Vairuotojų pareigos pėstiesiems“, 37 punktas) Pateiktoje video medžiagoje ir nuotraukose išėjusių į perėją pėsčiųjų nesiteikia praleisti automobiliai….neretai taip atsitinka ir su viešuoju transportu…. Pasižvalgius po straipsnių, kurie skirti minėtoms problemoms Klaipėdos gatvėse aptarti, matyti, jog viešojo transporto įmonėms vadovaujantys asmenys neskuba kaltinti vairuotojų, argumentuodami tuo, jog „elgiasi įžūliai, nes skuba“ dėl žmonių skaičiaus trūkumo, dėl didesnio darbo krūvio…
Negalima paneigti fakto, jog ir patys pėstieji dažnai nepaiso eismo taisyklių, kurios sako, jog „įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu“ („Pėsčiųjų pareigos“, 51 punktas), kita vertus važiuojant Taikos prospektu, nors ir įvertini saugų atstumą, tačiau dideliu greičiu lekiančios transporto priemonės kartais nesiteikia sumažinti greičio net ir akivaizdžiai matant, jog per perėją eina pėstysis, taigi vėl pažeidžiamas 37 taisyklių punktas, kalbantis apie vairuotojų pareigas pėstiesiems)
Kad išnyktų ši ,,viešoji blogybė“ tikslinga šioje vietoje pastatyti greičio matavimo prietaisus ar bent įrengti vadinamuosius greičio ribojimo kalnelius, (perėja judri ir yra netoli švietimo įstaigų, kuria dažnai pereina minėtųjų įstaigų studentai) bei vadovautis savitarpio pagarba tiek pėsčiųjų, vairuotojų atžvilgiu.

Pėsčiųjų „eismas“ priešais policiją

2011-03-12 parašė admin Komentarų nėra »

Šilutės miesto centre, yra daug parduotuvių ir kitų įstaigų. Pavyzdžiui, šalia policijos komisariato yra Šilutės miesto prekyvietė. Ir jei esi kitoje kelio pusėje, reikia pereiti gatvę. Šalia policijos komisariato yra pėsčiųjų perėja, kuri kuo puikiausiai matoma. Tačiau dauguma gyventojų nepasivargina paeiti kelias dešimtis metrų ir kerta gatvę intensyvaus eismo metu kur papuola. Net prieš policijos komisariato langus. Turbūt dauguma dar nežino, jog už ne vietoje pereitą gatvę yra skiriamos baudos ir gana nemažos. Nors kiek teko pastebėti, policija į tokius pėsčiųjų „pasivaikščiojimus“ žiuri pro pirštus.

Sandra

Viešieji pažeidimai Klaipėdos miesto Mogiliovo gatvėje

2011-01-31 parašė admin Komentarų nėra »

Klaipėdoje šiais metais atsirado keliolika naujų greičio slopinimo kalnelių. Kai gyvenamųjų vietovių prieigose ties esamomis ir projektuojamomis vieno lygio sankryžomis ir pėsčiųjų perėjomis, taip pat kituose pavojinguose kelių ruožuose faktiški automobilių greičiai kelia pavojų saugiam eismui, galima panaudoti inžinerines greičio mažinimo priemones (dirbtinai banguotų dangų atkarpas, kelio trasos sukreivinimą, įspėjamąsias skersines triukšmo juostas ant dangos ir pan.).[1] Prie inžinerinių greičio mažinimų priemonių galima būtų priskirti greičio mažinimo kalnelius ir juostas. Daugiausia greičio slopinimo kalnelių arba kitaip vadinamųjų gulinčių policininkų yra montuojama prie tų pėsčiųjų perėjų, kurios yra greta mokyklų. Dabar vairuotojai yra priversti mažinti greitį Baltijos ir Statybininkų prospektuose, Smiltelės ir Vingio bei kitose Klaipėdos gatvėse. Greičio slopintuvai yra priemonė drausminti greitį mėgstančius vairuotojus bei šiais slopintuvais siekiama, kad pėstieji miesto gatvėse jaustųsi saugiau. Žinoma, naujai sumontuoti gulintys policininkai atitinka visus reikalavimus – yra įspėjamieji ženklai, patys kalneliai puikios būklės. Tačiau anksčiau sumontuoti greičio slopintuvai ir jų priežiūra yra apleista,o tai būtų galima laikyti viešuoju pažeidimu. Taigi, tokio pažeidimo pavyzdžiu pasirinkti Mogiliovo gatvėje, netoli „Varpo“ gimnazijos, esantys greičio slopintuvai.

Kelio ženklai šiandien labai svarbi transporto sistemos dalis, nuo kurios priklauso eismo tvarka, saugumas, judėjimo greitis bei orientavimosi vietovėje galimybės. Kelio ženklas – KET nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.[2] Taigi, jei nėra kelio ženklo eismo dalyviai nėra informuoti apie tai, kas jų laukia kelyje. Mogiliovo gatvėje nėra kelio ženklo „Nelygus kelias“ (žr. 1 pav.). Šis kelio ženklas pagal KET yra privalomas, perspėjant vairuotojus apie būsimus nelygumus kelyje. Nelygus kelias – kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, kalneliai, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir kita).[3]

1 pav. Nelygus kelias.

Taip pat, Kelių eismo taisyklėse yra numatyta, kad įspėjamieji ženklai gyvenvietėse statomi 50-100 metrų atstumu iki pavojingo kelio ruožo. Tačiau nei 100 metrų, nei 50 metrų atstumu Mogiliovo gatvės dešinėje pusėje (važiuojant nuo Jūrininkų pr.) nerasime minėto įspėjamojo ženklo, nors šis ženklas yra priešingos krypties eismo pusėje (važiuojant nuo Smiltelės g.). Tiesa, ties 50 metrų riba yra kelio ženklas „Vaikai“ (žr. 2 pav.), tačiau jis perspėja važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų, o ne nelygumų, šiuo atvejų greičio slopintuvų-gulinčių policininkų.

2 pav. Mogiliovo gatvėje nėra kelio ženklo „Nelygus kelias“.

Dabar galima aptarti problemas, kylančias dėl ženklo nebuvimo. Visų pirmiausia, greičio mažinimo priemonės yra naudojamos, kad pėstieji jaustųsi saugiai eidami per perėją. Tačiau vien tik greitį slopinančių kalnelių įrengimas saugumo neužtikrina, todėl vairuotojams yra skirti įspėjamieji ženklai. Iš čia išplaukia antroji problema, kadangi vairuotojai dėl kelio ženklo nebuvimo negauna informacijos, kad jų važiuojamojoje dalyje bus kliūtis ir nespėja laiku pasirinkti tinkamo greičio kliūčiai įveikti. Kitaip tariant, kelio ženklo nebuvimas didina tikimybę įvykti eismo įvykiui, kurio metu gali būti ne tik apgadinta transporto priemonė, bet ir sužeistas arba žūti pėstysis.


[1] LR aplinkos ministro ir LR susisiekimo ministro nutarimas „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“. 2008 m. sausio 9 d. Nr. D1-11/3-3. 195 str.

[2] LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043. 2 str.

[3] LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“.2002 m. gruodžio 11d. Nr. 1950. „Įspėjamieji ženklai“.

Klaipėdos miesto Simonaitytės gatvės gyvenamieji namai nepritaikyti neįgaliųjų reikmėms

2011-01-31 parašė admin Komentarų nėra »

Aplinkos ministerijos priimtame statybos techninių reikalavimų reglamente, STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ X skyriuje yra nurodyti teritorijų ir pastatų elementų reikalavimai, pagal kuriuos, Klaipėdoje, Simonaitytės gatvėje, esantys pandusai neatitinka įstatymuose keliamų reikalavimų.

Pagal įstatymą, ŽN pritaikytas panduso plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 200 mm, matuojant atstumą tarp turėklų ir tarp apsauginių bortelių, tuo tarpu šio panduso plotis yra vos 830 mm. Šis pandusas neturi įspėjamojo paviršiaus. Taip pat neatitinka ir nuolydis (pagal reglamentą turi būti 8,3%, tuo tarpu šio panduso nuolydis  net 62,1%).Analizuojamas pandusas turi tik vieną turėklą, kai įstatymas reikalauja įrengti du.

Agnė G.

Per siauras pėsčiųjų takas J.Basanavičiaus g., Kretingoje.

2011-01-30 parašė admin Komentarų nėra »
Problema – per siauras pėsčiųjų takas J.Basanavičiaus g., Kretingoje.

J. Basanavičiaus gatvėje kelias susiaurėja ties posūkiu, tuo pačiu susiaurėja ir pėsčiųjų takas net iki 65 cm. pločio. Toks staigus pėsčiųjų tako susiaurėjimas yra nepatogus, kelia pavojų pėstiesiems, ypač mamoms, stumiančioms vaikišką vežimėlį, ar piliečiams, važiuojantiems neįgaliųjų vežimėliu. Kadangi 65 cm. pločio takas yra per siauras, kad juo būtų galima eiti, todėl pėstieji yra priversti įžengti į važiuojamąją dalį ir tam tikrą kelio atkarpą eiti gatve arba pereiti į kitą gatvės pusę, kur pėsčiųjų takas yra platesnis. Kadangi susiaurėjimas yra ties posūkiu, sumažėja kelio matomumas. Tiek vairuotojui, tiek pėsčiajam sudėtingiau pamatyti vienas kitą. Šis pėsčiųjų takas neužtikrina žmonių su negalia patogaus susisiekimo, tako susiaurėjimas sukelia kliūčių laisvai, patogiai ir saugiai judėti.

Šioje gatvėje padaryti pėsčiųjų takai pažeidžia du reglamentus:

1) Kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 Automobilių keliai;

2) Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.03.01:2001. Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms.

Problemos sprendimo būdai:
a) ties posūkiu pastatyti veidrodį, kad vairuotojai ir pėstieji galėtų matyti vieni kitus;
b) praplatinti, esantį susiaurėjimą ties posukiu;
b) ši gatvė yra dar visa išasfaltuota, todėl ateityje ją tvarkant vengti tokių klaidų.

M. Krasauskaitė, Klaipėdos Universitetas, SA-8.